Šiandien įvyko paskutinė Savaitės prieš rasizmą 2009 diskusija
By Aina | Kovas 26, 2009
Šįryt Žmogaus teisių stebėjimo institute vykusios diskusijos “Kodėl, ir ar reikia, čigonus vadinti romais?” metu ekspertai iš įvairių valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų nagrinėjo Lietuvos praktiką ir tarptautinę patirtį, šį klausimą reglamentuojančius teisės aktus, aptarė ateities perspektyvas.
Europos šalių kalbose bei teisinėje terminijoje romams/čigonams apibudinti vartojami labai įvairūs pavadinimai: Ispanijoje vartojamas žodis “kale”, Vokietijoje – “sinti”, Centrinėje Europoje – “roma”, Prancūzijoje – “manuš”. Lietuvoje nuo seno vartotas terminas “čigonas” maždaug nuo 2000-ųjų daugiausia remiantis ES ir kitais taprtautiniais dokumentais imtas pamažu keisti terminu “romas”.
Pasak diskusijos pradžioje pademonstruotoje interviu serijoje pasisakiusių specialistų iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų komisijos, Žurnalistu etikos inspektoriaus tarnybos bei Etninių tyrimų centro, terminas “čigonas” vargu ar turi vienareikšmiškai negatyvų atspalvį lietuvių kalboje, tačiau atsižvelgiant į aštuntojo dešimtmečio pradžioje įvykusio Tarptautinio romų kongreso rekomendacinio pobūdžio rezoliuciją, tarptautinėje praktikoje imta vis plačiau taikyti romų bendruomenės pageidaujamą pavadinimą “romas”.
Pasak Danguolės Grigolovičienės, nors visuose Europos Sąjungos dokumentuose vartojamas išimtinai žodis “romas”, o Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi Romų integracijos programą, deja, tautybių klasifikatoriuje pakeitimai dar nėra padaryti, todėl kyla nesusipratimų, kai gimusį romų tautybės kūdikį norintys įregistruoti tėvai negali gauti gimimo liudijimo su įrašu “romas” ir turi tenkintis įrašu “čigonas”.
Pasak Editos Žiobienės, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkės, nors ir nėra teisės aktų, draudžiančių termino “čigonas” vartoseną, o ir abejotina, ar jį vertėtų uždrausti, vis dėlto, remiantis geranoriškumo kriterijumi bei tarptautine praktika ji skatina žurnalistus pereiti prie termino “romas” vartojimo. Etninių tyrimų centro apklausų duomenimis pastaruoju metu vis didesnė šios bendruomenės dalis nori būti įvardijama kaip „romai“.
Beje, interviu serijoje kalbinti romai pabrėžė, kad svarbiausia yra elementari žmogiška pagarba. Tad galima daryti išvadą, kad jei mes gerbiame šią jau keletą amžių mūsų valstybės dalimi esančią bendruomenę, galime nesunkiai rasti sprendimą šioje situacijoje – pasirinkti neutralesnį, tarptautiniuose dokumentuose vartojamą terminą, neturintį jokių neigiamų asociacijų. Kaip pastebima Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto išvadose, romai kaip ir bet kuri kita tauta turi būti vadinama atsižvelgiant į jų pačių norą.
Diskusijoje dalyvavo: Lygių galimybių kontrolieriaus patarėja Danguolė Grigolovičienė, Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas, Etninių tyrimų centro atstovė Vita Petrušauskaitė, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė Gražina Sluško, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyr. specialistė Aistė Pangonytė, Lietuvos čigonų bendrijos “Čigonų laužas” prezidentas Josifas Tyčina.
Diskusiją moderavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė.
Diskusijos rengėjai: ELSA Vilnius (Tarptautinės teisės studentų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus skyrius) bei Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Ši diskusija – Savaitės prieš rasizmą 2009 programos dalis.
Topics: Uncategorized | Comments Off
Savaitė prieš rasizmą 2009: vieši debatai, diskusija, filmo peržiūra
By Aina | Kovas 24, 2009
Šiandien Savaitės prieš rasizmą programoje itin gausi renginių diena - Mykolo Romerio universitete įvyko vieši debatai “Lietuva - lietuviams?”, Žmogaus teisių stebėjimo institute - diskusija “Komentarai virtualioje erdvėje”, o vakare Vilniaus Senamiesčio užeigoje “Transylvania Pub” surengta dokumentinio filmo iš Ad Hoc: Nepatogaus kino programos “Barkinge visi balti” peržiūra.
15 val. Mykolo Romerio universitete prasidėjo debatai, kuriuose studentų komanda diskutavo su svečių komanda. Studentų komanda diskusijos tikslais reprezentavo itin griežtą poziciją - ar išties Lietuva turi tapti uždara šalimi, ar radikali antiimigracinė politika neprieštarautų Lietuvos kaip Europos Sąjungos šalies įsipreigojimams, ar tautiškumo propagavimas pagrįstas istoriškai ir turi perspektyvų ateityje. Aptarta nuolatinės tautinio identiteto kaitos įtaka tautos ir kultūros išlikimui, kultūros kaip reiškinio unikalumo principai ir kitos aktualios išlikimo bei klestėjimo globaliame pasaulyje prielaidos.
Džiugu, kad tiek debatuotojai, tiek auditorija puikiai suvokė kultūrų dialogo naudą, demokratijos, atvirumo bei lygiateisiškumo svarbą, pakantumo ugdymo poreikį. Emocingi debatai tapo puikia priemone stereotipų paneigimui bei nepagrįstų baimių sklaidymui.
Kaip debatų pabaigoje pabrėžė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė, “Žmonių įvairovė yra mūsų visų turtas, nes įvairovė skatina kūrybiškumą, o šis yra tobulėjimo pagrindas.”
Studentams atstovavo jungtinė dviejų universitetų - Vilniaus ir Mykolo Romerio - Debatų klubų komanda: Eugenija Golubeva (VU), Justas Randis (MRU), Karolis Gudas (MRU). Svečių komandą sudarė žmogaus teisių srityje dirbančių ar ja besidominčių komanda - Margarita Jankauskaitė (Lygių galimybių plėtros centras), Rūta Ruolytė (Lietuvos studentų sąjunga) ir Dovilė Šakalienė (Žmogaus teisių stebėjimo institutas).
Tuo pat metu Žmogaus teisių stebėjimo institute įvyko diskusija “Komentarai virtualioje erdvėje: saviraiškos laisvės ribos ir atsakomybės taikymo problematika”, savotiškas tęsinys penktadienį TSPMI vykusios diskusijos apie aktualiausius rasizmo problemos aspektus.
Pastaruoju metu vis labiau augant nepakančių komentarų srautui itin aktualus tampa saviraiškos laisvės ribų bei rasizmo, ksenofobijos, antisemitizmo ir kitų nepakantumo formų problematikos iškėlimas į viešąjį diskursą. Kol kas taikoma bausmių politika nėra pakankamai efektyvi, akivaizdu, kad būtina ieškoti kitų būdų didinti toleranciją ir skatinti priimtinus nuomonės raiškos būdus. Maža to, atsakomybės taikymą apsunkina nuomonės apibrėžimo neaiškumas, vieningo traktavimo teismuose stoka.
Henrikas Mickevičius pabrėžė, kad teisinė kovos su neapykantos ir smurto kurstymu bazė yra pakankamai adekvati, tačiau problema slypi šios bazės taikymo standartų trūkume. “Baudžiamosios teisės sistemos dalyviams trūksta žinių ir praktikos,” sakė H. Mickevičius.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius bei Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas.
Dienos pabaigai Savaitės prieš rasizmą 2009 dalyviams pasiūlyta britų režisieriaus Marc Isaacs filmo “Barkinge visi balti” peržiūra Transylvania Pub (Totorių 22). Atvirais, šokiruojančiais ir kartu juokingais interviu šis filmas piešia glaustą daugiatautės Britanijos vaizdą. Rasinė rytų Londono rajono sudėtis patiria sparčią kaitą: atkeliauja imigrantai iš Afrikos, Azijos, Karibų ar Rytų Europos. Kai kurie baltieji Barkingo gyventojai naujuosius kaimynus priima su išankstine (dažnai komiška) nuostata dėl jų aprangos, religinių įsitikinimų ar neįprastų kulinarinių kvapų. Neįtikėtinai šmaikštus filmas apie išlikusius ir paneigtus rasinius bei etninius stereotipus paskolintas Ad Hoc: Nepatogaus kino programos (Lietuvos žmogaus teisių centras).
Po filmo peržiūros daugiau nei valandą užsitęsė MRU ELSA prezidento Mariaus Rindino moderuojama diskusija. Svarstyta apie paradoksalų reiškinį, kai kitos odos spalvos, kultūros ar religijos žmonės kaip visuma priimami neigiamai, dažnai remiantis nepagrįstais įsitikinimais, tuo tarpu atskiras asmuo iš minėtų grupių priimamas remiantis konkrečia patirtimi, kuri labai greitai sugriauna stereotipus, ir nebekreipiama dėmesio į jo etninę kilmę. Diskusijos dalyviai nagrinėjo asmens savybių ir jo poelgių vertinimo atskyrimo būtinybę, aptarė takoskyrų “savas/svetimas”, “įprastas/kitoks” atsiradimo priežąstis, galimus jaunosios kartos pakantumo ugdymo metodus.
Topics: Uncategorized | Comments Off
Pamoka “Prieš rasizmą” Lietuvos mokyklose
By Aina | Kovas 17, 2009
Šią savaitę jau prasidėjo specialūs užsiėmimai įvairių Lietuvos regionų mokyklose, skirti Tarptautinei dienai prieš rasinę diskriminaciją (kovo 21-oji) paminėti. Kovo 16-26 dienomis daugiau nei 3,5 tūkst moksleivių turės galimybę susipažinti su rasizmo istorija, panagrinėti rasizmo apraiškų pavyzdžius bei padiskutuoti apie rasizmo problemas mūsų visuomenėje ir kovą su juo. Metodinę medžiagą šiems užsiėmimams parengė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, bendradarbiaujant su Lietuvos žmogaus teisių centru bei Lygių galimybių plėtros centru.
Savaitėje prieš rasizmą 2009 dalyvauja Kauno šv. Mato vidurinė mokykla, Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla, Šiaulių Aukštabalio vidurinė mokykla, Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras, Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla, Kauno “Nemuno” vidurinė mokykla, Kėdainių Suaugusiųjų mokymo centras, Panevėžio “Ąžuolo” vidurinė mokykla, Šakių rajono Lekėčių vidurinė mokykla, Alytaus rajono Miroslavo vidurinė mokykla, Vilniaus Naujininkų vidurinė mokykla, Šiaulių “Saulėtekio” vidurinė mokykla, Kauno Kovo 11 - osios vidurinė mokykla, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla, Šiaulių Stasio Šalkausko vidurinė mokykla, Vilkaviškio rajono Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla, Mažeikių “Ventos” vidurinė mokykla, Vilniaus Pilaitės vidurinė mokykla, Nevarėnų vidurinė mokykla.
Lauksime moksleivių įspūdžių!
Topics: Uncategorized | Comments Off
Prasidėjo Savaitės prieš rasizmą 2009 renginiai
By Aina | Kovas 17, 2009
Žmogaus teisių stebėjimo institutas tradiciškai rengia Savaitę prieš rasizmą ir kitas nepakantumo formas, kurios renginiai yra dalis visą Europą apimančios Savaitės prieš rasizmą, koordinuojamos daugiau nei 560 organizacijų visoje Europoje vienijančio nevyriausybinių organizacijų tinklo UNITED, kovojančio prieš visų rūšių nepakantumą.
Europoje pastaraisiais metais stiprėja rasizmas, anti-semitizmas ir kitokia netolerancija ir susijusi diskriminacija. Smurtas ir kiti neapykantos nusikaltimai – tai tik dalis pavyzdžių kaip pasireiškia neapykanta “kitokiems”. Valstybės privalo kurti ir efektyviai įgyvendinti antidiskriminacines programas ir ginti lygias teises. Vietoje to stebimas valstybės institucijų vangumas, reaguojant į neapykantos ir diskriminacijos apraiškas, kartais politinės partijos ar žiniasklaida netgi kaltina aukas dėl jų padėties ir nusistatymo prieš juos pasekmių.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kviečia visus prisidėti prie atskirties ir diskriminacijos mažinimo, aktyviai dalyvauti Savaitės prieš rasizmą 2009 renginiuose bei inicijuoti renginius savo bendruomenėse. Nerimą keliantis netolerancijos ir neapykantos išpuolių dažnėjimas yra daugiau nei aiškus ženklas, kad Europa turi pradėti vieningai priešintis rasizmui ir bet kokių formų neapykantai ir diskriminacijai, mažinti nepakantumą ir didinti toleranciją.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas drauge su partneriais kviečia į Savaitės prieš rasizmą 2009 renginius Lietuvoje – diskusijas, viešus debatus, filmo peržiūrą, parodą, tradicinę Gyvąją biblioteką ir kt. (Renginių programa čia.)
Sąvaitės prieš rasizmą 2009 partneriai ir rėmėjai: Jungtinių Tautų vystymo programa, Lietuvos žmogaus teisių centras, ELSA Vilnius (Europos teisės studentų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus filialas), ELSA Lietuva, Lygių galimybių plėtros centras, Transylvania Pub, Mykolo Romerio universtiteto Debatų klubas, Vilniaus universiteto Debatų klubas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacija „RePublica“ ir Studentų mokslinė draugija, Jaunimo kampanija ”Visi skirtingi – visi lygūs”, Tarptautinė filmų kūrėjų asociacija “Freimas”, Romų visuomenės centras.
Topics: Uncategorized | Comments Off
Rasistiniai komentarai iš elektroninės žiniasklaidos nesitraukia
By Aina | Gegužė 21, 2008
Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) nuolat stebi skaitytojų komentarus populiariausiuose Lietuvos internetiniuose portaluose. Įžeidinėjančių ir skatinančių neapykantą komentarų čia vis dar gausu.
2008 m. balandžio 18 ir 19 dienomis internetiniame naujienų portale lrytas.lt buvo išspausdinti straipsniai „Dainininkės Berneen užpuolikė suimta dviem mėnesiams“ ir „Atlikėją Berneen sumušusios savanorės vadovai – sutrikę“. Tarp straipsnių skaitytojų komentarų publikuoti kitos rasės asmenis įžeidžiantys bei skatinantys neapykantą ir kurstantys diskriminaciją dėl rasės komentarai.
Šių komentarų autoriai, ŽTSI nuomone, netinkamai įgyvendino konstitucinę teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus. Institutas vėl kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tokių komentarų.
Kreipimosi tekstus galite rasti skiltyje Viešieji pareiškimai.
Informacijos apie ankstesnius kreipimusis dėl rasistinių komentarų į Generalinę prokuratūrą galite rasti www.hrmi.lt skiltyje “Naujienos”.
Topics: Uncategorized | 1878 Comments »
Diskusija su žurnalistais “Rasizmas Lietuvoje: realybė”
By Aina | Gegužė 21, 2008
Gegužės 12 d. BNS konferencijų centre Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) kartu su Lietuvos žurnalistikos centru, tęsdamas 2007 m. pradėtą diskusijų žmogaus teisių tematika ciklą, surengė šeštajį susitikimą su žurnalistais. Diskusijos tema „Rasizmas Lietuvoje: realybė“.
Diskusijos moderatorius - instituto direktorius Henrikas Mickevičius pažymėjo, kad visuomenėje auganti ksenofobija ir rasizmas rodo demokratijos irimą, ir kvietė apžvelgti susidariusią situaciją Lietuvoje, išskiriant šių problemų susidarymo prielaidas ir esamą teisės taikymą.
Diskusijoje dalyvavęs Socialinių tyrimų instituto l.e.p. Etninių tyrimų centro vadovas, sociologas Tadas Leončikas prognozavo, kad rasizmo ir ksenofobijos apraiškų Lietuvoje ateityje tik daugės. Prielaidos, dėl kurių pastaruoju metu vis intensyviau pasireiškia visuomenės baimė, neapykanta, kuri neretai įgyja ir smurto pavidalą: stiprėjanti skinhedų subkultūra, kuri gauna daug jaunimo ir spaudos dėmesio, didėjanti imigracija bei auganti socialinė nelygybė, kuri sukuria baimes, tampančias palankia terpe rasizmui plisti. Siekiant ne tik kovoti su pasekmėmis, bet ir vykdyti prevenciją, T. Leončikas pabrėžė tinkamos teisinės bazės, bausmių politikos svarbą bei skatino ieškoti priemonių, galinčių padėti dirbti su visuomene.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyr. prokuroras Rimvydas Valentukevičius, remdamasis ikiteisminių tyrimų duomenimis, padarė išvadą, kad rasizmo apraiškų daugėja. Kita vertus, jo teigimu, taip yra todėl, kad teisėsaugos institucijos joms skiria daugiau dėmesio. Per pastaruosius trejus metus dėl rasinės, religinės neapykantos kurstymo nuteisti 25 asmenys, vienam nepilnamečiui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, dvi bylos dar neišnagrinėtos. Prokuroras teigė, kad tokio pobūdžio nusikaltimams taikoma teisinė bazė yra pakankamai gera, tačiau yra teisės aktų taikymo problema. Jis konstatavo, kad tiek policijos pareigūnai, tiek prokurorai dar neturi pakankamai praktikos tokias veikas įžvelgti. Taip pat buvo pripažinta, kad daugelis tokių nusikaltimų į teisėsaugos akiratį nepatenka ir lieka neišaiškinti, o už kitus, neįžvelgus rasistinių motyvų, baudžiama kaip už chuliganizmą. Prokuroras paminėjo, kad yra parengtas įtstatymo projektas, kuriame rasistinis motyvas bus laikomas sunkinančia nusikaltimo aplinkybe.
Apie rasizmo bei netolerancijos keliamus pavojus Lietuvoje plačiai prabilta po to, kai kovo 11-ąją sostinės Gedimino prospektu pražygiavo skustagalvių kolona, skanduojanti „Lietuva lietuviams“, “Žydai - lauk” ir kitais, o balandį Vilniaus centre buvo užpulta tamsiaodė dainininkė Berneen.
Topics: Naujienos | 5349 Comments »
J.Samuolytė. Apie ką verčia susimąstyti rasistinis išpuolis prieš Berneen?
By Aina | Balandis 16, 2008
Kai kas galbūt jau buvo pagalvojęs, kad po didelio dėmesio ir diskusijų sulaukusių kovo 11 d. skinų eitynių ir rasistinių šūkių skandavimo, viskas nurims ir padėtis Lietuvoje laikui bėgant neutralizuosis, viskas „ vėl atsistos į savo vietas“.
Deja, tokie lūkesčiai nepasiteisino. Balandžio 9 d. Vilniaus senamiestyje, šalia Šv. Onos bažnyčios buvo sumušta dainininkė Berneen.Šis incidentas skatina susimąstyti ir atkreipti dėmesį į kai kuriuos su rasiniais išpuoliais susijusius aspektus.
Visuomenė neturi viso vaizdo apie rasinių išpuolių mastą
Gerai, kad, kaip rodo Berneen pavyzdys, rasinis išpuolis sulaukia žiniasklaidos dėmesio ir visuomenė apie tai yra nedelsiant informuojama. Tačiau, pagalvokime, jei rasistiniai išpuoliai nutinka asmenims, kurie nėra gerai žinomi visuomenei? Jei asmuo nėra žinomas krepšininkas arba dainininkas, o tik, pavyzdžiui, laikinai darbo vizą ar leidimą gyventi gavęs asmuo? Ar apie rasinius užpuolimus prieš šiuos asmenis mes taip pat sužinome? Ar gali kas nors Lietuvoje apskritai pasakyti kiek per metus pasitaiko rasistinių išpuolių?
Yra pagrįstų prielaidų į šiuos klausimus atsakyti neigiamai. Kodėl? Atsakymas labai paprastas - rasinių išpuolių, kaip nusikalstamų veikų, statistika Lietuvoje nėra kaupiama. Tokie užpuolimai, kaip pažymi prokuratūros darbuotojai, ištirpsta bendroje nuskalstamų veikų statistikoje. Nusikalstamos veikos dažniausiai yra kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, chuliganizmas ar viešosios tvarkos pažeidimas.
Šiuo metu Baudžiamajame kodekse yra numatytos nusikalstamos veikos dėl asmenų diskriminavimo bei neapykantos kurstymo (BK 169 ir 170 str.), tačiau jos neapima fizinių užpuolimų prieš asmenis dėl jų rasinės ar etninės priklausomybės.
Kartais mes galime perskaityti Policijos departamento pateikiamus statistinius duomenis, kad 2007 m. buvo pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl tautinės nesantaikos kurstymo, o šiemet – jau 21. Tačiau šie skaičiai rodo tik nusikalstamų veikų dėl neapykantos kurstymo statistiką, bet jokiu būdu ne rasinių užpuolimų skaičių prieš asmenis dėl jų odos spalvos ar tautybės.
Būtinybė pripažinti rasinius motyvus atsakomybę sunkinančia aplinkybe
Galiojančiame Baudžiamajame kodekse rasiniai motyvai nėra vertinami kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tai reiškia, kad, Berneen atveju, nusikaltėlio atsakomybės dydžiui neturės jokios įtakos ar užpuolimas įvyko dėl jos odos spalvos ar dėl kitų motyvų.
Bandant ištaisyti šią teisinę spragą Seimui buvo pateiktas įstatymo projektas, siūlantis papildyti Baudžiamojo kodekso 60 straipsnį ir numatyti, kad motyvai, paskatinę asmenį atlikti nusikalstamą veiką dėl asmens priklausymo tam tikrai socialinei grupei (įskaitant rasę ir etninę kilmę), būtų vertinama atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
| Jolanta Samuolytė: |
| Ko verta valstybės garantuojama žmogaus teisių apsauga, jei jaunimas drąsiai ir nesivaržant užpuola kitos rasės asmenis ir jaučiasi taip laisvai, kad net nemato reikalo kur nors bėgti (ką dažniausiai daro atsakomybės bijantys nusikaltėliai). |
Raginimų pripažinti rasistinius motyvus atsakomybę sunkinančia aplinkybe Lietuva yra jau ne kartą sulaukusi iš tarptautinių organizacijų - Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI), Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto (CERD), specialiojo JT pranešėjo rasizmo klausimais Doudou Diene, kuris septintojoje Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos sesijoje pristatė apsilankymo Lietuvoje 2007 m. įvertinimą ir konkrečiai pasiūlė papildyti LR Baudžiamąjį kodeksą, numatant rasistinius motyvus atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Lieka tik tikėtis, kad, nežiūrint į neigiamą Seimo Kanceliarijos Teisės Departamento pateiktą išvadą dėl BK 60 straipsnio įstatymo papildymo projekto, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgęs į nevyriausybinių organizacijų pastabas, pritars siūlomam įstatymo projektui ir Seimas jį priims.
Stebinantis žmonių abejingumas
Įstatyminės spragos, neleidžiančios užtikrinti efektyvią žmogaus teisių apsaugą, yra kartais mažiau gluminančios nei mūsų piliečių abejingumas, pasyviai stebint kaip nusikaltėliai tyčiojasi iš savo aukų.
Žiniasklaidoje aprašant rasinį išpuolį prieš Berneen buvo pažymima, kad incidentu susidomėję aplinkiniai per patį įvykį merginoms nepadėjo. Berneen stebėjosi, kad užpuolikai drąsiai lūkuriavo prie stotelės, nebėgo, kol atvažiavo 10 autobusas, įlipo į jį ir, kaip niekur nieko, išvažiavo.
Kodėl niekas iš incidento liudininkų nemanė jog reikia įsikišti ir sudrausminti jaunuolius? Kodėl nėra gėda savo pasyviu elgesiu netiesiogiai prisidėti prie vykdomos nusikalstamos veikos? Nejaugi yra galvojama, kad kol manęs tai neliečia, tai ne mano reikalas?
Ko verta valstybės garantuojama žmogaus teisių apsauga, jei jaunimas drąsiai ir nesivaržant užpuola kitos rasės asmenis ir jaučiasi taip laisvai, kad net nemato reikalo kur nors bėgti (ką dažniausiai daro atsakomybės bijantys nusikaltėliai).
Tokia padėtis rodo, kad visuomenės tolerancijos stoka „kitiems“ dega nebe geltona, įspėjančia spalva, bet jau kurį laiką mirksi akinančiai raudonai.
Kokį dar ilgą ir vingiuotą kelią mes turėsime visi kartu nueiti, kol išmoksime būti tolerantiški vienas kito atžvilgiu ir kaip sąmoningi piliečiai pajusime atsakomybę bei rūpestį dėl kiekvieno asmens, gyvenančio mūsų šalyje, nepriklausomai nuo jo odos spalvos, tautybės, religijos, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos…
Jolanta Samuolytė, Tyrimų vadovė, Žmogaus teisių stebėjimo institutas,
www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 15 d.
Topics: Uncategorized | 1465 Comments »
Atgarsiai iš Kauno renginių prieš rasinę diskriminaciją
By admin | Kovas 28, 2008
Kodėl kovo 21-oji?
Jungtinės Tautos kovo 21-ąją paskelbė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena, prisimenant 1960 m. Pietų Afrikoje vykusios taikios demonstracijos prieš apartheidą 69 dalyvių žudynes.
Nuo 1992 metų Europos šalių organizacijų tinklas “UNITED” pradėjo rengti kasmetinę antirasistinę kampaniją – “Europos veiksmų savaitė prieš rasizmą” (“European wide action Week against Racism”). Taigi šiemet kovo 15 – 23 dienomis 3 net 44 Europos valstybėse – nuo Baku iki Reikjaviko ir nuo Atėnų iki Lisabonos vyko įvairiausios akcijos šia tema. Lietuvoje į šią akciją įsitraukė daugiau nei šimtas organizacijų, institucijų ir tiesiog pilietiškai aktyvių žmonių.
Kas vyko Kaune?
Laikinojoje Lietuvos sostinėje “Europos veiksmų savaitė prieš rasizmą” prasidėjo kovo 20 dieną - Kauno apskrities liberalus jaunimas kvietė į diskusiją, skirtą stereotipams paneigti. Diskusijos dalyviai daugiausia Kauno politiškai aktyvūs jaunuoliai priklausantys jauniesiems liberalams, konservatoriams ar socialliberalams. Tądien palietėme tautinių mažumų diskriminavimo klausimus ir svarstėme apie jų integracijos būdus – pirmiausia per kultūrinę saviraišką. Kalbėjome apie žiniasklaidos vaidmenį formuojant stereotipus. Neliko nepastebėta ir pačių lietuvių ekonominė emigracija.
Kovo 21 dieną į renginius, skirtus paminėti Tarptautinę dieną prieš rasinę diskriminaciją susivieniję kvietė: Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybė, VšĮ “Freimas”, VšĮ “AC Patria”, Lietuvos jaunųjų socialliberalų sąjunga. Mūsų tikslas buvo jaunimui suprantama ir priimtina forma kalbėti apie Lietuvoje vis dažniau pasireiškiančias diskriminacijos formas, tačiau pasiekėme daug daugiau – pradėjome kalbėti apie konkrečius veiksmus, tiek skatinant toleranciją, tiek kovojant su rasizmo apraiškomis.
Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centre rodėme “Equal” projekto bei asociacijos “In Corpore” filmą “Svetimas tarp savų” (režisierius A. Šliažas). Šis dokumentinis filmas išties vertas dėmesio, nes gana objektyviai atspindi pabėgėlių situaciją Lietuvoje: pasakojamos sėkmingo įsitvirtinimo Lietuvoje istorijos, taip pat aptariamos ir problemos, su kuriomis susiduria kitos odos spalvos, tikėjimo ar tautybės žmonės. Nepamirštos liko specifinės sveikatos problemos, su kuriomis susiduria imigrantai – pradedant adaptacijos naujoje socio-kultūrinėje aplinkoje sunkumais, baigiant psichologiniu ir fiziniu smurtu.
Po to su linksmoje jaunuolių kompanijoje iškėlėme rasizmo klausimą Lietuvoje. Pradėję nuo kalbos apie istorines - kultūrines rasizmo ištakas perėjome prie Kovo 11-osios skustagalvių demonstracijos Vilniuje.
Į kultūrinius ryšius bei stereotipus gilinomės pasitelkę metodą apie pasaulio pasakas iš “Visi skirtingi – visi lygūs” metodinio rinkinio. O kad, patys dar geriau pajustume kiek daug gali lemti išankstinės nuostatos – įsijautėmę į simuliacinį žaidimą “Etiketės”.
Vytauto Didžiojo Universiteto klubų salėje vyko nekomercinis koncertas sakantis “Rasizmui ir diskriminacijai – NE!” . Jo metu pasirodė įvairiems muzikos stiliams atstovaujantys atlikėjai. Renginį pradėjo bardas Mantas (iš grupės “Dikvash”), po to žiūrovų dėmesį prikaustė Eglė, kuri pritariant gitarai grojo lengvą roką. Okupavęs sceną MC Medonas skelbė toleranciją tarp įvairių jaunimo subkultūrų ir privertė vieningai linguoti repo ritmu. Breiko šokėjai “Inbeat” stebino susirinkusiuosius savo kūno galimybėmis, o vakaro kulminacija tapo Kafka (JMMS) – papokštavęs apie drum’n’bass lyriškumą . DJ Pakas (KUB) entuziastingai sukęs vinilines plokšteles bei neleidęs publikai išsibėgioti, tapo ir viso renginio ašimi. Šis VšĮ “AC Patria” inicijuotas koncertas – puikus pavyzdys, kaip geranoriškai bendradarbiaudami galime įgyvendinti idėją net be finansavimo.
Tarptautinę dieną prieš rasinę diskriminaciją užbaigė egzotiškas regio vakarėlis “Don’t fight the Dreadlock!”.
Topics: Renginiai | 559 Comments »
Piešinių paroda “Genocido vaikai: žvilgsnis į šiandienos Sudaną”
By admin | Kovas 21, 2008
2008 m. kovo 19 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejuje, Tolerancijos centre, įvyko Sudano regiono Darfūro vaikų piešinių parodos „Genocido vaikai: žvilgsnis į šiandienos Sudaną“ atidarymas. Renginį, kurio metu buvo pravesta apvaliojo stalo diskusija bei parodytas dokumentis amerikiečių filmas „Džordžo Kliunio kelionė į Darfūrą“ (2007), organizavo: Waging Peace organizacija (Jungtinė Karalystė), Tarptautinė istorinio teisingumo komisija ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras.
Waging Peace organizacija, kovojanti prieš genocidą ir žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje, VVGŽM Tolerancijos centre pristatė Sudano regiono Darfūro vaikų piešinių parodą. Nuo 2003 m. Darfūre tebesitęsiantis kruvinas konfliktas privertė daugiau nei 2 milijonus žemdirbių darfūriečių trauktis į pabėgėlių stovyklas. Šie vaikų piešiniai, surinkti Waging Peace organizacijos, liudija, kad oficiali Sudano valdžia, palaikanti gerus santykius su ginkluotomis grupuotėmis, kaltinamomis etniniu juodaodžių afrikiečių „valymu“, ne tik nepadeda stabilizuoti padėties šalyje, bet ir prisideda prie kruvinų išpuolių.
Renginyje dalyvavo Europos valstybių ambasadoriai (Latvijos, Bulgarijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Turkijos, Maltos ir kt.). Taip pat Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovai (Jonas Skardinskas, Nijolė Naginytė ir kt.), Lietuvos politikai: Emanuelis Zingeris, Gintaras Steponavičius ir kt.
Apvaliojo stalo diskusijoje, kurios tikslas buvo atkreipti Lietuvos vyriausybės, Europos bei pasaulio diplomatų dėmesį į Darfūro krizę dalyvavo: Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas (moderatorius), Waging Peace organizacijos narės – Louise Roland–Gosselin ir Rebecca Tinsley, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vadovas doc.dr. Egdūnas Račius, Socialinės etikos instituto direktorius Julius Norvila, „Delfi“ apžvalgininkas Arūnas Spraunius.
Nuoširdžiai dėkojame LR Seimo Tarptautinių Ryšių departamento direktoriaus pavaduotojui Rimantui Stankevičiui, kad parūpino renginui anglų kalbos vertėją.
Apie parodą taip pat skaitykite ČIA, ČIA,
Topics: Naujienos, Renginiai | 10921 Comments »
Jaunimo nuostatų tyrimas || Visi skirtingi - visi lygūs
By admin | Kovas 21, 2008
Ar mes pritariame šūkiui „Visi skirtingi – visi lygūs“? Ar mes sugebame suprasti ir gerbti kito žmogaus teises? Kaip mes elgtummėmės konkrečioje situacijoje? Tai klausimai, kuriuos užduodame ar turetumėme užduoti sau. Šiandieną, kovo 21, minint tarptautinę dieną prieš rasizmą ir etninę diskriminaciją, pristatomas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jaunimo nuostatų tyrimas.„Visi skirtingi – visi lygūs“ – tai Europos Tarybos (ET) inicijuota jaunimo kampanija, vykusi daugelyje ET priklausančių valstybių. 2007 m. šią kampaniją Lietuvoje vykdė Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Kampanijos tikslas – padrąsinti ir įgalinti jaunus žmones dalyvauti kuriant taikias bendruomenes, paremtas įvairove ir socialine įtrauktimi, kuriose vyrautų pagarba, tolerancija ir savitarpio supratimas. Kaip kampanijos vertinimo dalis 2007 m. pabaigoje buvo atliktas jaunimo informuotumo ir nuostatų tyrimas.
Apie 80 proc. apklaustųjų iš esmės pritarė kampanijos siūlytoms visuomeninės-pilietinės veiklos sritims – žmogaus teisių ugdymui, aktyvaus dalyvavimo skatinimui bei įvairovės puoselėjimui.
Jaunimas kur kas kritiškiau vertina galimybes ką nors pasiekti mūsų visuomenėje nepaisant asmens priklausomybės kokiai nors socialinei kategorijai. Pavyzdžiui, nors paprastai apklausų rezultatai rodo, jog dauguma žmonių Lietuvos visuomenėje nelaiko tautybės kliūtimi socialiniame gyvenime (nedaug manančių, kad Lietuvoje pasitaiko diskriminacijos dėl tautybės), beveik pusė (46 proc.) apklausto jaunimo nesutinka, kad tautinė kilmė neturi įtakos norint pasiekti ką nors reikšmingo.
Daugiau nei trečdalis mato ir tarp lyčių esančią nelygybę, o net 60 proc. respondentų netiki, kad vienodų galimybių save realizuoti visuomenėje turi neįgalieji.
Ne ką geresnė jaunimo nuomonė ir apie saviraiškos laisvę. Net 50 proc. respondentų nesutinka, kad ji nėra ribojama. 72 proc. apklaustųjų netiki, kad Lietuvoje pakaktų priemonių apginti pažeistas žmonių teises. Nėra nė penktadalio manančiųjų, kad visuomenė Lietuvoje gali turėti įtakos valdžios sprendimams.
Taip pat neigiama nuostata ir dėl sergančiųjų AIDS. Jų vengtų net 70 proc. respondentų. Anot ekspertų, tai verčia susimąstyti, su kuo ši nuostata susijusi. Jei ji remiasi realiai nepagrįsta baime užsikrėsti, galima suabejoti, ar jaunimas gauna pakankamai informacijos apie įmanomus ir neįmanomus AIDS plitimo būdus.
Galima pastebėti, kad kai kurias grupes, kurios laikomos netradicinėmis Lietuvai, jaunimas vertina palankiau nei vyresni žmonės – pavyzdžiui, juodaodžius, musulmonus, čečėnus ir kitus pabėgėlius. Tačiau tam tikras signalas turėtų būti santykinai didelė jaunimo dalis, išreiškianti neigiamas nuostatas tų etninių grupių atžvilgiu, kurios yra mūsų istorijos ir šiandieninės visuomenės dalis. Palyginti su visuomenės vidurkiu, žymiai daugiau jaunimo išreiškė neigiamas nuostatas žydų atžvilgiu (18 ir 32 proc.), daugiau nei dvigubai daugiau - neigiamas nuostatas lenkų (atitinkamai 10 ir 23 proc.) ir rusų (4 ir 14 proc.) atžvilgiu.
Visa tai rodo, jog pati savaime (keičiantis kartoms) visuomenė netaps tolerantiškesnė. Didelę reikšmę turi šviečiamoji veikla, o taip pat – novatoriški, sugestyvūs būdai informacijai pateikti taip, kad nuostatos keistųsi, o lygios galimybės taptų tikrove. Tokių būdų ieško ir jaunimo kampanija „Visi skirtingi – visi lygūs“ bei jos partneriai.
Topics: Naujienos | 5846 Comments »